Publikuota naujienų portale Lrytas.lt
1 iš 20 gyventojų Lietuvoje turi smegenų aneurizmą – klastingą ligą, apie save neišduodančia jokiais simptomais, ir vieną dieną galinčia pasibaigti mirtimi arba neįgalumu. Vis dėl to didelė dalis mūsų šalies gyventojų net nenutuokia, kad tokia liga egzistuoja. Tai parodė šią vasarą Všį „Smegenų aneurizmos fondo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės apklausa.
„Apklausos rezultatai iš vienos pusės džiugina, iš kitos – liūdina. Džiugu, kad palyginus su 2020 m., kada pirmąkart vertinome Lietuvos visuomenės informuotumą apie smegenų aneurizmą, supratimas apie jos keliamus pavojus žymiai išaugo. Tuo metu tik 40 proc. gyventojų žinojo šią ligą, taigi vos per kelis metus dėl nuoseklios komunikacijos smegenų aneurizmos žinomumą užauginome įspūdingais 15 procentinių punktų“, – sako VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ vadovė Arūnė Simanavičienė. Vis dėlto, ji atkreipia dėmesį, kad 55 proc. ligos žinomumo nėra pakankama riba. Smegenų aneurizmą Lietuvoje turi 1 iš 20 žmonių ir, deja, ji dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais.
Tačiau staiga plyšusi smegenų aneurizma gali sukelti labai liūdnas pasekmes: dauguma tokių plyšimo atvejų pasibaigia mirtimi arba neįgalumu. Taigi didesnis visuomenės informuotumas gali padėti rizikos grupėje esantiems žmonėms greičiau aptikti smegenų aneurizmas ir imtis tinkamų gydymo metodų.
Pavojingos dėl simptomų nebuvimo ir didelės mirties rizikos plyšus
Apklausos metu taip pat buvo vertinta ir tai, kiek žinantys apie smegenų aneurizmas supranta apie jų grėsmes, diagnostinius metodus ir gydymo būdus. Remiantis apklausos duomenimis, iš žinančių apie smegenų aneurizmas, 57 proc. supranta, kad jos pavojingos dėl dviejų dalykų: jau minėto simptomų nebuvimo ir didelės rizikos numirti, jei aneurizma plyšta.
Deja, tačiau didelė dalis gyventojų nežino, kaip šios smegenų aneurizmos gali būti aptinkamos. Mažiau nei pusė (45 proc.) iš žinančių apie smegenų aneurizmas žino, kad jos diagnozuojamos atlikus magnetinio rezonanso tyrimą.
Gydymo būdai – du, bet ne medikamentiniai
Dar liūdnesnė situacija kalbant apie smegenų aneurizmos gydymo būdus. 2 iš 5 žinančių apie smegenų aneurizmas nežino, kaip jos gydomos, arba klaidingai įsivaizduoja jų gydymo metodus, pvz., teigia, kad jos gydomos medikamentais, kas yra labai toli nuo tiesos.
Smegenų aneurizma gydoma dviem būdais. Pirmasis – embolizacija: mažai invazinė procedūra, kurios metu per šlaunies arteriją įvedama speciali viela ir ja per kraujagyslę nukeliaujama iki aneurizmos smegenyse, kur į aneurizmą įvedamos specialios embolizacinės spiralės ir ji taip uždaroma nuo kraujo patekimo. Šią procedūrą atlieka gydytojas intervencinis radiologas.
Antrasis – klipsavimas: tai atvira neurochirurginė operacija, kurios metu prapjaunama kaukolė ir ant aneurizmos uždedamas klipsas, kuris aneurizmą atjungia nuo kraujotakos. Šią operaciją atlieką gydytojas neurochirurgas.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa tyrimų bendrovės „Spinter Research“ buvo atlikta 2023 m. birželio mėnesį. Jos metu visoje Lietuvoje apklausta 1012 18–75 metų amžiaus gyventojų. Apklausa atlikta taikant kombinuotą telefoninės ir interneto apklausos metodą.
Startuoja socialinė edukacinė kampanija
A. Simanavičienės teigimu, didėjantis smegenų aneurizmos žinomumas džiugina, tačiau tiek žinių tikrai nepakanka. Dėl to šį rudenį tradiciškai pradedama socialinė kampanija apie smegenų aneurizmas ir jų gydymo būdus.
„Smegenų aneurizmos žinomumą didinsime ir pasitikrinti žmones kviesime su labai drąsia žinute. Pagrindinė kampanijos žinutė – „Nelauk, kol gyvenimas privers pasitikrinti – pasitikrink dabar“. Matome, kad daugeliu atveju smegenų aneurizmos būtent ir atrandamos netyčia, neplanuotai, įvykus kokiai nors kitai nelaimei ir ieškant jos priežasčių, ar dėl kitų nusiskundimų atliekant papildomas patikras, būtent magnetinį rezonansą“, – sako A. Simanavičienė.
Susirūpinti ir pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos rekomenduojama žmonėms, kurių šeimoje kas nors yra turėjęs smegenų aneurizmą, rūkantiesiems, turintiems aukštą kraujospūdį, sergantiems kai kuriomis genetinėmis ligomis, tokiomis kaip aortos koaktacija, inkstų policistozė, fibromuskulinė displazija. Dažniau smegenų aneurizmą turi moterys.
Remiantis pasaulinės organizacijos „Brain Aneurysm Foundation“ duomenimis, pusė žmonių, mirštančių nuo smegenų aneurizmos, yra jaunesni nei 50 metų amžiaus. Tinkamiausias būdas apsisaugoti nuo šių netikėtų mirčių – ankstyvas smegenų aneurizmos aptikimas ir neuždelstas gydymas.
Socialinę reklamą, skatinančią tikrintis dėl smegenų aneurizmos, galima pasižiūrėti čia.