Publikuota naujienų portale Lrt.lt
Smegenų aneurizmą Lietuvoje turi 1 iš 20 žmonių ir ji dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais. Tačiau staiga plyšusios aneurizmos gali sukelti labai liūdnas pasekmes: beveik pusė plyšimo atvejų pasibaigia mirtimi, o dauguma išgyvenusiųjų patiria neįgalumą, rašoma „Smegenų aneurizmos fondo“ pranešime žiniasklaidai.
3 iš 5 Lietuvos gyventojų yra girdėję apie tylią, bet dažnu atveju mirtiną ligą – smegenų aneurizmą. Visgi absoliuti dauguma nežino apie šios ligos rizikos veiksnius ir diagnostikos bei gydymo galimybes. Tokią statistiką atskleidė VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ 2025 m. vasarą atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys.
Nežino, ar yra rizikos grupėje
„Matydami apklausos duomenis iš vienos pusės galime pasidžiaugti, kad nuosekli komunikacija apie šią ligą atnešė rezultatų – 61 proc. Lietuvos gyventojų žino, kas yra smegenų aneurizma. Tai 21 procentinio punkto augimas lyginant su 2020 metais, kai pirmą kartą atlikome tokią apklausą ir apie smegenų aneurizmą girdėję buvo vos 40 proc. Lietuvos gyventojų“, – sako VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ direktorė Evelina Krasauskienė.
Iš kitos pusės, iš žinančių apie smegenų aneurizmas kas antras nenumano apie veiksnius, didinančius jos atsiradimo tikimybę. 35 proc. sako, kad yra apie juos girdėję, bet nėra visiškai tikri, ir tik 14 proc. gali nurodyti bent kelis veiksnius, didinančius smegenų aneurizmos atsiradimo ir plyšimo tikimybę. Šis informacijos trūkumas yra kritiškai svarbus, nes būtent rizikos grupės žmonės turėtų tirtis profilaktiškai ir taip užbėgti už akių aneurizmos plyšimui.
Apklausos duomenimis, net 26 proc. respondentų nežino, kaip diagnozuojama smegenų aneurizma. Nors 38 proc. nurodo MRT, o 35 proc. – kompiuterinę tomografiją (KT). Visgi svarbu pabrėžti, kad paprasta kompiuterinė tomografija nėra tinkama smegenų aneurizmos diagnostikai. Diagnostikai reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) arba KT angiografija.
Šeimos gydytojai – „filtras“ ankstyvajai diagnostikai
Apklausos duomenimis, 92 proc. respondentų niekada nesulaukė šeimos gydytojo pasiūlymo pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos, o tik 10 proc. tyrėsi sveikatą dėl jos. Didžioji dauguma – 60 proc. respondentų – pasitiki, kad jų šeimos gydytojas atpažintų aneurizmos riziką ir nukreiptų reikalingiems tyrimams. Šis pasitikėjimas įpareigoja ir suteikia galimybių.
„Šeimos gydytojai turi kritinį vaidmenį veikdami kaip „filtras“, padedantis atpažinti rizikos grupėje esančius asmenis (pvz., turinčius aukštą kraujospūdį ar genetinį polinkį). Tokiais atvejais šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą konsultuotis su neurologu, kuris toliau spręstų dėl reikalingų tyrimų, pavyzdžiui, MRT. Šeimos gydytojas tiesiogiai negali išrašyti siuntimo galvos MRT tyrimui, išskyrus išimtinį atvejį – kai pacientui jau yra nustatyta smegenų aneurizma ir reikia stebėsenos tyrimo. Tuomet šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą MRT stebėsenai“, – sako E. Krasauskienė.
Aptikus smegenų aneurizmą ir sprendžiant dėl jos gydymo, žmogui labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju intervenciniu radiologu ir išgirsti įvertinimą dėl smegenų aneurizmos embolizacijos galimybės. Siuntimą nemokamai konsultacijai su intervenciniu radiologu gali išrašyti bet kuris gydytojas specialistas (pvz., neurologas, neurochirurgas, kraujagyslių chirurgas) ir šeimos gydytojas. Šis vizitas bus apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
Kam reiktų pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos?
Pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos atliekant MRT reiktų rizikos grupėje esantiems 30–45 m. žmonėms. Didžiausi rizikos veiksniai yra: aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija), artimoje šeimoje (tėvams, broliams, sesėms) buvusi aneurizma arba pakraujavimai smegenyse ne dėl patirtos traumos, tokios genetinės ligos kaip aortos koaktacija, fibromuskulinė displazija, inkstų policistozė, rūkymas, moteriška lytis (moterims smegenų aneurizma diagnozuojama dažniau).
Taip pat pasitikrinti turėtų ir į rizikos grupes nepapuolantys žmonės, kurie skundžiasi nuolatiniu, atkakliu galvos skausmu. Be to, 40–60 m. rizikos grupės žmonėms, kuriems smegenų aneurizmos tyrimas buvo atliktas seniai, reiktų pakartotinai dėl naujų smegenų aneurizmų pasitikrinti kas 10 metų.
Išgirsti dvi nuomones prieš priimant sprendimą dėl gydymo
Apklausos duomenimis, 2 iš 5 žinančių apie smegenų aneurizmas nežino apie jų gydymo būdus: chirurginį metodą (klipsavimą) atveriant galvą arba endovaskulinį būdą (embolizaciją), kuris atliekamas per kraujagysles.
Šiandien endovaskulinė embolizacija yra itin svarbus ir progresyvus gydymo metodas. Tai yra mažai invazyvi operacija, kurios metu per šlaunies arteriją kirkšnyje įvedami specialūs kateteriai, kuriais pasiekiama smegenyse esanti aneurizma. Įvedamos embolizacinės priemonės, kurios užpildo aneurizmą arba ją uždengia ir taip apsaugo nuo tolesnio kraujo patekimo į ją. Per paskutinius 30 metų tokios procedūros labai išpopuliarėjo visame pasaulyje ir, pavyzdžiui, JAV jų atliekama žymiai daugiau nei neurochirurginių operacijų.
E. Krasauskienė pabrėžia, kad pacientams, sužinojusiems apie smegenyse rastą aneurizmą, prieš priimant sprendimą dėl gydymo būtina išgirsti dviejų skirtingų specialistų – neurochirurgo ir intervencinio radiologo – nuomones. Tai padeda priimti informuotą sprendimą ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą, nes informacijos stoka dažnai atbaido nuo gydymo, o tai lemia tragiškas pasekmes plyšus aneurizmai.
Reprezentatyvi „Spinter Research“ Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2025 m. liepos mėnesį. Jos metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1009 18–75 metų amžiaus gyventojų. Apklausa atlikta taikant kombinuotą telefoninės (CATI) ir interneto (CAWI) apklausos metodą.