01-01

Pirmoji „Smegenų sveikatos savaitė“ – jau kovo 14-20 dienomis!

 

Mūsų smegenys – tai paslaptingiausias, sudėtingiausias ir įstabiausias žmogaus organas. Visi mūsų asmenybės bruožai, elgesio ypatumai, įgyti įgūdžiai, prisiminimai – viskas telpa mūsų smegenyse. Už tai, kad dabar sėdite, skaitote ir suprantate turite būti dėkingi savo smegenims, kurios šiais laikais tampa pagrindiniu darbo instrumentu. 

Nuo smegenų sveikatos gali priklausyti ne tik viso kūno sveikata, bet ir mūsų gyvenimo kokybė. Neurologai tirdami sergančiuosius nervų ligomis pastebėjo, kad didelį vaidmenį progresuojant smegenų ligoms gali turėti tokie veiksniai kaip gyvenimo būdas ir įpročiai.

Kalbėdami apie ligas ir sveikatos problemas, dažnai pabrėžiame kaip svarbu laiku reaguoti.  “Svarbu laiku diagnozuoti…“. Bet tikime, kad daug svarbiau skirti savo brangų laiką prevencijai, profilaktikai ir bendram smegenų sveikatos palaikymui.

Todėl norime paskatinti žmones rūpintis savo smegenų sveikata, reguliariai tikrintis ir domėtis smegenų sveikatos stiprinimo būdais.

Renginio programa

KVIEČIAME DALYVAUTI „SMEGENŲ SVEIKATOS SAVAITĖJE“!

2022 m. kovo 14-20 d. minėsime smegenų sveikatos savaitę ir dalinsimės informacija apie gyvenimo būdo svarbą smegenų sveikatai ir pavojingas smegenų ligas bei jų prevenciją. 

Kovo 15, 16 ir 17 dienomis organizuojame nuotolines, atviras paskaitas visiems Lietuvos gyventojams apie gyvenimo būdo pokyčius, kurie pagerina smegenų sveikatą, apie smegenų gebėjimą keistis bei pavojingų ligų prevenciją ir gydymo būdus.

Savaitę inicijuoja ir organizuoja VšĮ “Smegenų aneurizmos fondas” (oficialus Brain Awareness Week 2022 partneris).

PARTNERIAI

INFORMACINIS PARTNERIS

RĖMĖJAI

“SMEGENŲ SVEIKATOS SAVAITĖS” RENGINIAI 

 

Kovo 1-31 d. walk15 programėlėje vyks „Smegenų sveikatos savaitės“ žingsnių iššūkis – parsisiųskite programėlę ir prisijunkite prie iššūkio https://walk15.lt/.

Nuotolinės, nemokamos paskaitos:

Dalyvauk paskaitose gyvai

Motyvacinis pranešimas, kurio metu susipažinsite su pagrindiniais sveikatingumo mitais, sužinosite apie ėjimo naudą minutėmis bei išgirsite, kaip žingsnius galite paversti į virtualius medžius.

Paskaitą ves: Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė – mobiliosios vaikščiojimo programėlės #walk15 kūrėja.

Paskaitos metu bus dėstomi pagrindiniai maitinimosi principai, maistinių medžiagų poreikis, vandens nauda sveikatai. Aptariami subalansuotos lėkštės principai ir apžvelgiama mitybos įtaka smegenims: koks maistas gerina nuotaiką.

Paskaitą ves: Rima Novikevičiūtė – Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ mitybos specialistė. Lektorė yra Lietuvos Dietistų asociacijos, Lietuvos Dietologų draugijos narė. Žinias gilina mokslinėse konferencijose bei skaito paskaitas sveikos mitybos temomis.

Demencijos sindromas yra susijęs su dideliais socialiniais, emociniais, psichologiniais ir ekonominiais iššūkiais pasaulio visuomenėms, bendruomenėmis. Šiuo metu demencija nėra išgydoma, taip pat nėra vieno aiškaus būdo, kaip galėtume nuo jos apsisaugoti, tačiau kiekvienas iš mūsų galime sumažinti su demencija susijusią riziką. 2020-aisiais Lancet sveikatos komisijos paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad net 40 proc. demencijos atvejų gali būti išvengta arba pavėlinta, jeigu visuomenės ir individai atsižvelgtų į veiksnius, kuriuos galime keisti. Renginyje aptarsime šiuos demencijos rizikos veiksnius ir sprendimus, kurie padėtų mums ir mūsų artimiesiems.

Paskaitą ves: prof. dr. Jūratė Macijauskienė – gydytoja geriatrė, dėstytoja, mokslininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos profesorė. Demencijos sindromu domisi daugiau nei du dešimtmečius, konsultuoja turinčius demencijos sindromą ir jų šeimas, knygos „Sergančiųjų Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis priežiūra ir slauga“ autorė. 

Ieva Petkutė – meno sveikatai projektų rengėja-tyrėja, viena iš asociacijos  „Demencija Lietuvoje” steigėjų ir vadovė, Pasaulinio galvos sveikatos instituto mokslinė bendradarbė.

Galvos smegenų aneurizmą turi 1 iš 20 Lietuvos gyventojų. Rizika, kad smegenų aneurizma plyš, siekia apie 1,5 procento per metus. Statistiniais skaičiavimais, bendrojoje populiacijoje aneurizmos smegenyse plyšta vidutiniškai 10-iai iš 100 000 gyventojų per metus. Tačiau aneurizmai plyšus net 2 iš 5 atvejų baigiasi mirtimi, o didžioji dalis išgyvenusių lieka neįgalūs visam gyvenimui. Paskaitos metu išsiaiškinsime smegenų aneurizmos apibrėžimą, kilmės teorijas ir rizikos veiksnius. Neurochirurgijos rezidentė Aistė Visockytė papasakos kokį pavojų smegenims ir bendrai žmogaus sveikatai turi smegenų aneurizma, kokia yra diagnostika, gydymo principai bei prevencija.

Paskaitą ves: Aistė Visockytė yra 4-tų metų neurochirurgijos rezidentė, medicinos gydytoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, lektorė Vilniaus universitete.

Mūsų smegenys kinta nuo gimimo iki pat gyvenimo pabaigos. Per pirmuosius šešerius metus susidaro naujos jungtys ir pašalinamos tos, kurios nereikalingos, kad išmoktume jausti, judėti ir veikti. Paauglystės metu išgenima smegenų žievė, kad išmoktume valdyti savo impulsus, planuoti ir įgyvendinti savo tikslus – kad taptume suaugę. Smegenų plastiškumas tampa labai svarbus ir įvairių patologijų atvejų: kai kada jis gali padėti įveikti sutrikimus, bet kartais priešingai – tampa kenksmingas. Galiausiai pokyčius senėjančiose smegenyse taip pat galime laikyti patologiniu smegenų plastiškumu, kai smegenys nenustoja kisti net ir palaipsniui prarasdamos savo funkcijas. Ar galime tai pakeisti? Kaip prisitaikyti prie smegenų plastiškumo kiekvienu gyvenimo laikotarpiu? 

Paskaitą ves: Urtė Neniškytė biochemijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete (UK), vėliau stažavosi Europos molekulinės biologijos laboratorijos Epigenetikos ir neurobiologijos skyriuje (Italija). Nuo 2016 m. U. Neniškytė dirba Vilniaus universitete, kur įkūrė molekulinės neurobiologijos laboratoriją. Šiais metais U. Neniškytė išrinkta kaip viena iš VU Gyvybės mokslų centro ir Europos molekulinės laboratorijos partnerystės instituto mokslinių grupių vadovų. U. Neniškytė taip pat daug laiko skiria neuromokslinių žinių sklaidai nespecialistų auditorijose.

Pirmoji „Smegenų sveikatos savaitė“ – jau kovo 14-20 dienomis!

 

Mūsų smegenys – tai paslaptingiausias, sudėtingiausias ir įstabiausias žmogaus organas. Visi mūsų asmenybės bruožai, elgesio ypatumai, įgyti įgūdžiai, prisiminimai – viskas telpa mūsų smegenyse. Už tai, kad dabar sėdite, skaitote ir suprantate turite būti dėkingi savo smegenims, kurios šiais laikais tampa pagrindiniu darbo instrumentu. 

Nuo smegenų sveikatos gali priklausyti ne tik viso kūno sveikata, bet ir mūsų gyvenimo kokybė. Neurologai tirdami sergančiuosius nervų ligomis pastebėjo, kad didelį vaidmenį progresuojant smegenų ligoms gali turėti tokie veiksniai kaip gyvenimo būdas ir įpročiai.

Kalbėdami apie ligas ir sveikatos problemas, dažnai pabrėžiame kaip svarbu laiku reaguoti.  “Svarbu laiku diagnozuoti…“. Bet tikime, kad daug svarbiau skirti savo brangų laiką prevencijai, profilaktikai ir bendram smegenų sveikatos palaikymui.

Todėl norime paskatinti žmones rūpintis savo smegenų sveikata, reguliariai tikrintis ir domėtis smegenų sveikatos stiprinimo būdais.

Renginio programa

KVIEČIAME DALYVAUTI „SMEGENŲ SVEIKATOS SAVAITĖJE“!

2022 m. kovo 14-20 d. minėsime smegenų sveikatos savaitę ir dalinsimės informacija apie gyvenimo būdo svarbą smegenų sveikatai ir pavojingas smegenų ligas bei jų prevenciją. 

Kovo 15, 16 ir 17 dienomis organizuojame nuotolines, atviras paskaitas visiems Lietuvos gyventojams apie gyvenimo būdo pokyčius, kurie pagerina smegenų sveikatą, apie smegenų gebėjimą keistis bei pavojingų ligų prevenciją ir gydymo būdus.

Savaitę inicijuoja ir organizuoja VšĮ “Smegenų aneurizmos fondas” (oficialus Brain Awareness Week 2022 partneris).

PARTNERIAI

INFORMACINIS PARTNERIS

RĖMĖJAI

“SMEGENŲ SVEIKATOS SAVAITĖS” RENGINIAI 

 

Kovo 1-31 d. walk15 programėlėje vyks „Smegenų sveikatos savaitės“ žingsnių iššūkis – parsisiųskite programėlę ir prisijunkite prie iššūkio https://walk15.lt/.

Nuotolinės, nemokamos paskaitos:

Dalyvauk paskaitose gyvai

Motyvacinis pranešimas, kurio metu susipažinsite su pagrindiniais sveikatingumo mitais, sužinosite apie ėjimo naudą minutėmis bei išgirsite, kaip žingsnius galite paversti į virtualius medžius.

Paskaitą ves: Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė – mobiliosios vaikščiojimo programėlės #walk15 kūrėja.

Paskaitos metu bus dėstomi pagrindiniai maitinimosi principai, maistinių medžiagų poreikis, vandens nauda sveikatai. Aptariami subalansuotos lėkštės principai ir apžvelgiama mitybos įtaka smegenims: koks maistas gerina nuotaiką.

Paskaitą ves: Rima Novikevičiūtė – Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ mitybos specialistė. Lektorė yra Lietuvos Dietistų asociacijos, Lietuvos Dietologų draugijos narė. Žinias gilina mokslinėse konferencijose bei skaito paskaitas sveikos mitybos temomis.

Demencijos sindromas yra susijęs su dideliais socialiniais, emociniais, psichologiniais ir ekonominiais iššūkiais pasaulio visuomenėms, bendruomenėmis. Šiuo metu demencija nėra išgydoma, taip pat nėra vieno aiškaus būdo, kaip galėtume nuo jos apsisaugoti, tačiau kiekvienas iš mūsų galime sumažinti su demencija susijusią riziką. 2020-aisiais Lancet sveikatos komisijos paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad net 40 proc. demencijos atvejų gali būti išvengta arba pavėlinta, jeigu visuomenės ir individai atsižvelgtų į veiksnius, kuriuos galime keisti. Renginyje aptarsime šiuos demencijos rizikos veiksnius ir sprendimus, kurie padėtų mums ir mūsų artimiesiems.

Paskaitą ves: prof. dr. Jūratė Macijauskienė – gydytoja geriatrė, dėstytoja, mokslininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos profesorė. Demencijos sindromu domisi daugiau nei du dešimtmečius, konsultuoja turinčius demencijos sindromą ir jų šeimas, knygos „Sergančiųjų Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis priežiūra ir slauga“ autorė. 

Ieva Petkutė – meno sveikatai projektų rengėja-tyrėja, viena iš asociacijos  „Demencija Lietuvoje” steigėjų ir vadovė, Pasaulinio galvos sveikatos instituto mokslinė bendradarbė.

Galvos smegenų aneurizmą turi 1 iš 20 Lietuvos gyventojų. Rizika, kad smegenų aneurizma plyš, siekia apie 1,5 procento per metus. Statistiniais skaičiavimais, bendrojoje populiacijoje aneurizmos smegenyse plyšta vidutiniškai 10-iai iš 100 000 gyventojų per metus. Tačiau aneurizmai plyšus net 2 iš 5 atvejų baigiasi mirtimi, o didžioji dalis išgyvenusių lieka neįgalūs visam gyvenimui. Paskaitos metu išsiaiškinsime smegenų aneurizmos apibrėžimą, kilmės teorijas ir rizikos veiksnius. Neurochirurgijos rezidentė Aistė Visockytė papasakos kokį pavojų smegenims ir bendrai žmogaus sveikatai turi smegenų aneurizma, kokia yra diagnostika, gydymo principai bei prevencija.

Paskaitą ves: Aistė Visockytė yra 4-tų metų neurochirurgijos rezidentė, medicinos gydytoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, lektorė Vilniaus universitete.

Mūsų smegenys kinta nuo gimimo iki pat gyvenimo pabaigos. Per pirmuosius šešerius metus susidaro naujos jungtys ir pašalinamos tos, kurios nereikalingos, kad išmoktume jausti, judėti ir veikti. Paauglystės metu išgenima smegenų žievė, kad išmoktume valdyti savo impulsus, planuoti ir įgyvendinti savo tikslus – kad taptume suaugę. Smegenų plastiškumas tampa labai svarbus ir įvairių patologijų atvejų: kai kada jis gali padėti įveikti sutrikimus, bet kartais priešingai – tampa kenksmingas. Galiausiai pokyčius senėjančiose smegenyse taip pat galime laikyti patologiniu smegenų plastiškumu, kai smegenys nenustoja kisti net ir palaipsniui prarasdamos savo funkcijas. Ar galime tai pakeisti? Kaip prisitaikyti prie smegenų plastiškumo kiekvienu gyvenimo laikotarpiu? 

Paskaitą ves: Urtė Neniškytė biochemijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete (UK), vėliau stažavosi Europos molekulinės biologijos laboratorijos Epigenetikos ir neurobiologijos skyriuje (Italija). Nuo 2016 m. U. Neniškytė dirba Vilniaus universitete, kur įkūrė molekulinės neurobiologijos laboratoriją. Šiais metais U. Neniškytė išrinkta kaip viena iš VU Gyvybės mokslų centro ir Europos molekulinės laboratorijos partnerystės instituto mokslinių grupių vadovų. U. Neniškytė taip pat daug laiko skiria neuromokslinių žinių sklaidai nespecialistų auditorijose.

Jei nežinote, ar turite smegenų aneurizmą

Sužinokite, ar nepriklausote rizikos grupei ir ar jums nereikia atlikti diagnostinių sveikatos  tyrimų.

Plačiau

Jei jums aptikta smegenų aneurizma

Sužinokite, kaip elgtis, jei tyrimų metu jūsų smegenyse aptikta aneurizma.

Plačiau

Jei nežinote, ar turite smegenų aneurizmą

Sužinokite, ar nepriklausote rizikos grupei ir ar jums nereikia atlikti diagnostinių sveikatos  tyrimų.

Plačiau

Jei jums aptikta smegenų aneurizma

Sužinokite, kaip elgtis, jei tyrimų metu jūsų smegenyse aptikta aneurizma.

Plačiau

Jei smegenų aneurizma plyšo

Susipažinkite su plyšusios smegenų aneurizmos simptomais ir ką daryti jai plyšus.

Plačiau

Norite pasikonsultuoti dėl jūsų turimos rizikos?

Jei turite klausimų dėl smegenų aneurizmos ar norite užsiregistruoti konsultacijai, užklausos formoje parašykite mums  apie savo situaciją ir rūpimą klausimą.

Susisiekti
04-01