Paskaitos metu bus dėstomi pagrindiniai maitinimosi principai, maistinių medžiagų poreikis, vandens nauda sveikatai. Aptariami subalansuotos lėkštės principai ir apžvelgiama mitybos įtaka smegenims: koks maistas gerina nuotaiką.

Paskaitą ves: Rima Novikevičiūtė – Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ mitybos specialistė. Lektorė yra Lietuvos Dietistų asociacijos, Lietuvos Dietologų draugijos narė. Žinias gilina mokslinėse konferencijose bei skaito paskaitas sveikos mitybos temomis.

Demencijos sindromas yra susijęs su dideliais socialiniais, emociniais, psichologiniais ir ekonominiais iššūkiais pasaulio visuomenėms, bendruomenėmis. Šiuo metu demencija nėra išgydoma, taip pat nėra vieno aiškaus būdo, kaip galėtume nuo jos apsisaugoti, tačiau kiekvienas iš mūsų galime sumažinti su demencija susijusią riziką. 2020-aisiais Lancet sveikatos komisijos paskelbtoje ataskaitoje skelbiama, kad net 40 proc. demencijos atvejų gali būti išvengta arba pavėlinta, jeigu visuomenės ir individai atsižvelgtų į veiksnius, kuriuos galime keisti. Renginyje aptarsime šiuos demencijos rizikos veiksnius ir sprendimus, kurie padėtų mums ir mūsų artimiesiems.

Paskaitą ves: prof. dr. Jūratė Macijauskienė – gydytoja geriatrė, dėstytoja, mokslininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos profesorė. Demencijos sindromu domisi daugiau nei du dešimtmečius, konsultuoja turinčius demencijos sindromą ir jų šeimas, knygos „Sergančiųjų Alzheimerio liga ir kitomis demencijomis priežiūra ir slauga“ autorė. 

Ieva Petkutė – meno sveikatai projektų rengėja-tyrėja, viena iš asociacijos  „Demencija Lietuvoje” steigėjų ir vadovė, Pasaulinio galvos sveikatos instituto mokslinė bendradarbė.

Galvos smegenų aneurizmą turi 1 iš 20 Lietuvos gyventojų. Rizika, kad smegenų aneurizma plyš, siekia apie 1,5 procento per metus. Statistiniais skaičiavimais, bendrojoje populiacijoje aneurizmos smegenyse plyšta vidutiniškai 10-iai iš 100 000 gyventojų per metus. Tačiau aneurizmai plyšus net 2 iš 5 atvejų baigiasi mirtimi, o didžioji dalis išgyvenusių lieka neįgalūs visam gyvenimui. Paskaitos metu išsiaiškinsime smegenų aneurizmos apibrėžimą, kilmės teorijas ir rizikos veiksnius. Neurochirurgijos rezidentė Aistė Visockytė papasakos kokį pavojų smegenims ir bendrai žmogaus sveikatai turi smegenų aneurizma, kokia yra diagnostika, gydymo principai bei prevencija.

Paskaitą ves: Aistė Visockytė yra 4-tų metų neurochirurgijos rezidentė, medicinos gydytoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, lektorė Vilniaus universitete.

Mūsų smegenys kinta nuo gimimo iki pat gyvenimo pabaigos. Per pirmuosius šešerius metus susidaro naujos jungtys ir pašalinamos tos, kurios nereikalingos, kad išmoktume jausti, judėti ir veikti. Paauglystės metu išgenima smegenų žievė, kad išmoktume valdyti savo impulsus, planuoti ir įgyvendinti savo tikslus – kad taptume suaugę. Smegenų plastiškumas tampa labai svarbus ir įvairių patologijų atvejų: kai kada jis gali padėti įveikti sutrikimus, bet kartais priešingai – tampa kenksmingas. Galiausiai pokyčius senėjančiose smegenyse taip pat galime laikyti patologiniu smegenų plastiškumu, kai smegenys nenustoja kisti net ir palaipsniui prarasdamos savo funkcijas. Ar galime tai pakeisti? Kaip prisitaikyti prie smegenų plastiškumo kiekvienu gyvenimo laikotarpiu? 

Paskaitą ves: Urtė Neniškytė biochemijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete (UK), vėliau stažavosi Europos molekulinės biologijos laboratorijos Epigenetikos ir neurobiologijos skyriuje (Italija). Nuo 2016 m. U. Neniškytė dirba Vilniaus universitete, kur įkūrė molekulinės neurobiologijos laboratoriją. Šiais metais U. Neniškytė išrinkta kaip viena iš VU Gyvybės mokslų centro ir Europos molekulinės laboratorijos partnerystės instituto mokslinių grupių vadovų. U. Neniškytė taip pat daug laiko skiria neuromokslinių žinių sklaidai nespecialistų auditorijose.