Smegenų aneurizma – susilpnėjusi arba išplonėjusi vieta smegenų sienelėje. Veikiant arteriniam kraujo spaudimui ši vieta išsiplečia ir susiformuoja „balionas“, kuriame cirkuliuoja kraujas.
Smegenų aneurizmos paplitimas
1 iš 20 žmonių (5 proc.) Lietuvoje turi smegenų aneurizmą. Per metus smegenų aneurizma plyšta apie 300 žmonių. Rizika, kad turima smegenų aneurizma plyš, siekia 1,5 proc.
Padariniai
Nors smegenų aneurizmos rizika maža, tačiau jai plyšus padariniai gali būti katastrofiški.
2 iš 5 smegenų aneurizmos plyšimo atvejų baigiasi mirtimi.
Likusieji padarinius jaučia visą gyvenimą. Jeigu žmogus ir išgyvena aneurizmos plyšimą, niekada nebūna aišku, ar jis liks veiksnus, galės grįžti į darbą ir įprastą gyvenimo ritmą.
Smegenų aneurizmos plyšimo rizika gali didėti arba mažėti priklausomai nuo aneurizmos formos, vietos smegenyse, dydžio ar anksčiau jau įvykusio aneurizmos plyšimo.
Aneurizmos dydį apibūdina išmatuotas maksimalus aneurizmos maišo diametras. Pagal dydį aneurizmos skirstomos į tokias:
- mažos – iki 5 mm dydžio. Tokių aneurizmų yra daugiausia – jos sudaro apie pusę (47 proc.) visų galvos smegenų aneurizmų
- vidutinės – 6-10 mm dydžio. Jos sudaro apie 27 proc. visų smegenų aneurizmų.
- didelės – 11-25 mm. Jos sudaro 12 proc. galvos aneurizmų ir gali sukelti žmogui jaučiamus simptomus
- gigantinės – daugiau nei 25 mm dydžio. Jos sudaro 14 proc. smegenų aneurizmų, sukelia juntamus simptomus ir pasižymi didele rizika plyšti.
Maišinės (uoginės) formos yra absoliuti dauguma aneurizmų. Tokiu atveju kraujagyslės šone išsipučia apvalus maišas. Maišą ir pagrindinę arteriją jungianti vieta vadinama aneurizmos kaklu.
Didelė aneurizma yra tada, kai jos skersmuo sudaro 11-25 mm. Didelės aneurizmos sudaro 12 proc. visų galvos aneurizmų ir gali sukelti žmogui jaučiamus simptomus.
Netolygios formos aneurizma yra aptinkamos rečiau, tačiau jų augimo ir plyšimo rizika yra didesnė.
Aneurizmos plačiu kaklu sudaro 40 proc. visų aneurizmų. Aneurizmos, kurių kaklas yra 4 mm ir platesnis (arba tos, kurių maišo ir kaklo skersmens santykis yra didesnis daugiau nei du kartus), vertinamos kaip turinčios platų kaklą. Jos plyšta rečiau nei aneurizmos, turinčios siaurą kaklą, t. y. tos, kurių maišas yra daugiau nei dvigubai platesnis už kaklą.
Taip pat sprendžiant dėl gydymo yra vertinamas ir aneurizmos aukštis. Apie detalesnę aneurizmos kaklo skersmens ir aneurizmos aukščio įtaką plyšimo tikimybei konsultuokitės su gydančiu gydytoju.
Aneurizma su dukteriniu maišu pasižymi didesne rizika augti ir plyšti.
Aneurizma su šonine šaka taip pat pasižymi didesne rizika augti ir plyšti.
Daugybines aneurizmas (dvi ir daugiau aneurizmų) turi apie 20 proc. žmonių, kuriems diagnozuota smegenų aneurizma. Tokiu atveju egzistuoja didesnė rizika, kad aneurizma augs ir plyš.
Cerebrinės aneurizmos pagal lokalizacija skirstoma į priekinės cirkuliacijos ir užpakalinės cirkuliacijos. Tiek priekinės tiek užpakalinės cirkuliacijos maišinės aneurizmos atsiranda ties kraujagyslių išsišakojimu. Aneurizma pavadinama pagal šalia išeinančią šaką. Užpakalinės cirkuliacijos aneurizmos pasitaiko rečiau (12-14 proc.) visų aneurizmų, tačiau jos plyšta tris kartus dažniau nei priekinės cirkuliacijos aneurizmos.
Šiuolaikinis mokslas iki pat dabar negali atsakyti, dėl kokių priežasčių susiformuoja smegenų aneurizmos. Visgi egzistuoja veiksniai, kurie didina smegenų aneurizmų atsiradimo ir didėjimo riziką:
- genetiškai nulemtas kraujagyslės audinio silpnumas;
- paveldimumas, kai šeimos nariams buvo nustatyta smegenų aneurizma;
- padidėjęs kraujo spaudimas;
- rūkymas.
Retais atvejais aneurizmos susidarymui įtakos gali turėti smegenų uždegimai ar traumos.
Neplyšusi smegenų aneurizma dažniausiai nejuntama ir nesukelia jokių simptomų. Dažniausiai ji aptinkama atsitiktinai, atliekant galvos magnetinio rezonanso tyrimą dėl kitų priežasčių.
Mažos arba vidutinės aneurizmos simptomus sukelia labai retai ir žmogus paprastai jų nejaučia iki tol, kol aneurizma plyšta.
Didelės arba gigantinės aneurizmos, priklausomai nuo jų vietos smegenyse, gali užspausti galvinius nervus, smegenų dangalus, aplinkinius smegenų audinius ir išprovokuoti skirtingus simptomus:
- dvejinimąsi akyse;
- vienos akies vyzdžio išsiplėtimą;
- skausmą virš arba už akies;
- vienos kūno pusės rankų arba kojų tirpimą, silpnumą;
- kalbos sutrikimus;
- atminties sutrikimus;
- traukulius;
- netikėtą, niekada nepatirtą stiprų galvos skausmą, kuris yra praeinantis.
Šie simptomai – jei juos iš tiesų sukelia smegenų aneurizma – tol, kol yra smegenų aneurizma, nepraeina ir palaipsniui stiprėja.
Didelės arba gigantinės aneurizmos turi didelę riziką plyšti.
Populiariausi smegenų aneurizmos diagnostikos metodai:
- magnetinio rezonanso angiografija MRA, kuri paprastai daroma kartu su galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija MRT;
- kompiuterinės tomografijos angiografija KTA;
- perkateterinė cerebrinė angiografija, dar kitaip vadinama skaitmeninė subtrakcinė angiografija (DSA).
Neplyšusios, simptomų neturinčios smegenų aneurizmos dažnai aptinkamos visiškai atsitiktinai, atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją MRT dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, galvos skausmo ar galvos smegenų patologijos.
Jei po šio tyrimo įtariama, kad žmogus turi smegenų aneurizmą, rekomenduojama atlikti jautresnį ir tikslesnį tyrimą, pavyzdžiui, perkateterinę cerebrinę angiografiją. Šio tyrimo metu į kiekvieną iš stambių kaklo arterijų yra suleidžiama kontrastinė medžiaga ir stebima, kaip ji prateka galvos smegenyse. Tyrimo metu identifikuojama aneurizmos forma, dydis ir tiksli vieta – tai padeda priimti sprendimą dėl tinkamo gydymo parinkimo.
Augant smegenų aneurizmos maišui, jis silpnėja ir plonėja, kol galiausiai plyšta. Plyšus smegenų aneurizmos maišui kraujas iš jos pasipila į ertmę tarp smegenų ir kaukolės. Kraujas pirmiausiai patenka po smegenis gaubiančiu smulkiu tinkliniu (arachnoidiniu) smegenų dangalu ir įvyksta potinklinis smegenų pakraujavimas – subarachnoidinė hemaragija.
Smegenų aneurizmos plyšimas labai aiškiai juntamas ir gali turėti katastrofiškų, neatitaisomų padarinių žmogaus sveikatai.
Pagrindiniai plyšusios smegenų aneurizmos simptomai:
- staigus ir labai stiprus galvos skausmo priepuolis, nepraeinantis nuo jokių vaistų (dažnai apibūdinamas kaip pats stipriausias galvos skausmas gyvenime);
- pykinimas;
- vėmimas;
- kaklo rigidiškumas (sustingimas);
- padidėjęs jautrumas šviesai;
- aptemimas ar dvejinimasis akyse;
- sąmonės praradimas;
- traukuliai;
- bendras silpnumas, galūnių tirpimas.
Plyšus aneurizmai apie 12-20 proc. žmonių miršta dar nepasiekę ligoninės.
Plyšus smegenų aneurizmai reiktų kuo skubiau vykti į ligoninę. Pacientui atvykus į skubios pagalbos skyrių atliekama kompiuterinė smegenų tomografija, kuri padeda identifikuoti smegenų (subarachnoidinį) kraujavimą. Papildomai atliekama kompiuterinės tomografijos angiografija tam, kad būtų aptikta aneurizma. Kas penktam pacientui smegenų aneurizmos šiais tyrimo būdais aptikti neįmanoma, nes kraujavimo smegenyse priežastis yra kita arba aneurizmos nesimato.
Aptikus aneurizmą yra parenkamas tinkamas gydymo būdas. Gydymą labai svarbu pradėti laiku, nes po aneurizmos plyšimo išlieka rizika, kad ji plyš vėl. Tikimybė, kad plyšusi smegenų aneurizma plyš per artimiausias 14 dienų, siekia apie 35 procentų. Apie trečdalis visų naujų pakraujavimų įvyksta per pirmąsias 6 valandas nuo aneurizmos plyšimo.
Net ir atskyrus aneurizmą nuo kraujotakos cirkuliacijos išlieka didelė komplikacijų rizika. Išsiliejęs kraujas dirgina smegenis ir jų dangalus. Dėl per smegenų aneurizmos plyšimą išsiliejusio kraujo irimo produktų po maždaug 5-14 dienų gali pradėti siaurėti galvos smegenų arterijos (prasidėti smegenų arterijų vazospazmas). Tuomet smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi ir gali išsivystyti arterinis išeminis insultas.
Plyšus aneurizmai mirties tikimybė siekia 40-50 proc., o neįgalumo – 80 proc.
Norite pasikonsultuoti dėl jūsų turimos rizikos?
Jei turite klausimų dėl smegenų aneurizmos ar norite užsiregistruoti konsultacijai, užklausos formoje parašykite mums apie savo situaciją ir rūpimą klausimą.