Tai – atvira operacija, kurią, pritaikius bendrą nejautrą, atlieka gydytojas neurochirurgas. Šios operacijos metu kaukolėje išpjaunama anga ir kiek atitraukus smegenis ant aneurizmos dedamas nedidelis klipsas, kuris uždaro kraujo tekėjimą į ją. Taip smegenų aneurizma yra atjungiama nuo kraujotakos. Šis iš titano pagamintas klipsas ant aneurizmos lieka visam laikui.
Smegenų aneurizmos embolizacija yra minimaliai invazyvi operacija. Ją atlieka gydytojas intervencinis radiologas pritaikęs bendrąją nejautrą.
Embolizacijos metu naudojamas rentgeno aparatas angiografas ir kontrastinė medžiaga rentgeno spinduliams, dar vadinama kontrastu. Taip gydytojas intervencinis radiologas mato, kas vyksta kraujagyslėse.
Operacijos metu į bendrąją šlaunies arteriją kirkšnies srityje įduriama adata ir įvedama speciali viela – taip patenkama į kraujagyslės vidų. Tuomet į kraujagyslę įvedamas kateteris – iš specialaus lankstaus plastiko pagamintas vamzdelis. Kateteris per aortą, stambiausią organizmo arteriją, vedamas iki kaklo arterijos. Per kateterį leidžiama kontrastinė medžiaga ir rentgeno aparate stebima aneurizma. Kai ji jau aiškiai matoma, per kateterį išvedamas labai plonas mikrokateteris, kuris nuvedamas tiesiai į aneurizmos maišo vidų.
Per jį į aneurizmos maišą vedamos platininės embolizacinės spiralės (angl. coil). Jos būna prijungtos prie specialios vielos, kuri jas padeda nukreipti ir stumti bei taip pilnai spiralėmis užpildyti visą aneurizmos maišą – tuomet smegenų aneurizma yra embolizuota ir pilnai uždaryta.
Tam tikrais atvejais smegenų aneurizma turi labai platų kaklą ir spiralės negali išsilaikyti aneurizmos maiše. Tokiais atvejais specialus smegenų kraujagyslėms skirtas balionas išplečiamas kraujagyslėje ties aneurizmos kaklu tam, kad spiralės laikytųsi maiše. Jas suvedus balionas sutraukiamas.
Taip pat plataus kaklo ar neįprastos formos aneurizmoms gali būti reikalingas cerebrinis stentas – mažas metalinis arterijos formos tinklelis, kuris padeda įvesti spirales į maišą ir jas tame maiše laiko. Šis stentas įvedamas per mikrokateterį ir implantuojamas arterijoje uždengiant aneurizmos kaklą. Cerebrinis stentas visam laikui lieka arterijoje.
Embolizuojant plataus kaklo, dideles, neįprastos formos, sudėtingoje vietoje esančias aneurizmas, kurios neretai jau ir sukelia tam tikrus simptomus žmogui bei pasižymi didele rizika plyšti, naudojamas stentas – srovės nukreipėjas (angl. flow diverter). Tai yra labai tankiai iš plonų vijų supintas vamzdelis. Jis implantuojamas arterijos viduje perdengiant aneurizmos kaklą. Tuomet per stentą kraujas nebegali patekti į aneurizmą (arba patenka tik iš dalies) ir yra nukreipiamas stento vidumi pagrindine arterija tolyn. Kai aneurizmoje nebevyksta kraujotaka, joje laikui bėgant susidaro krešulys, aneurizma susitraukia arba visai išnyksta.
Šis embolizacijos metodas gali būti pritaikytas ir tada, kai kiti gydymo būdai kelia pernelyg didelę riziką arba negali būti taikomi išvis.
Plyšusių aneurizmų gydymas
Remiantis tyrimais*, analizuojančiais plyšusių aneurizmų gydymo rezultatus, endovaskulinis gydymas pasižymi mažesne paciento neįgalumo rizika tiek trumpuoju (vienerių metų), tiek ilguoju (penkerių metų) laikotarpiu po aneurizmos plyšimo. Tyrimų metu nustatyta, kad santykinė mirties ar neįgalumo rizika po endovaskulinio gydymo yra 23,5 proc. mažesnė nei po chirurginės operacijos. Bendra rizika vienerių metų laikotarpiu, tyrimų duomenimis, sumažėja 7,4 procento.
*International Subarachnoid Aneurysm Trial (ISAT) of neurosurgical clipping versus endovascular coiling in 2143 patients with ruptured intracranial aneurysms: a randomised trial; Lancet, 2002
Neplyšusių aneurizmų gydymas
Nors abiejų gydymo metodų (endovaskulinio ir mikrochirurginio) klinikinės naudos palyginimui trūksta išsamių įrodymais grįstų atsitiktinių imčių tyrimų, didelių nacionalinių duomenų bazių analizės rodo, kad endovaskuliniu būdu gydomiems pacientams pasireiškia mažiau neigiamų padarinių, išeminių ar hemoraginių komplikacijų, mažesnis bendras mirtingumo lygis, trumpesnė hospitalizavimo trukmė ir rečiau išrašoma į ilgalaikės priežiūros įstaigas, palyginti su chirurginiu klipsavimu. Pavyzdžiui, kai kuriuose tyrimuose endovaskulinė aneurizmos embolizacija buvo susijusi su mažesniu sergamumu visose amžiaus grupėse.
Endovaskulinis gydymas ar klipsavimas?
Kiekvienas smegenų aneurizmos atvejis turi būti vertinamas individualiai. Sprendimą, kuris gydymo metodas yra pats tinkamiausias, turi priimti pats žmogus. Tam, kad galėtų tai padaryti tinkamai, asmuo turi gauti informaciją iš dviejų specialistų: gydytojo intervencinio radiologo ir gydytojo neurochirurgo.
Tai, kuris būdas – aneurizmos embolizacija ar aneurizmos klipsavimas – tinkamesnis, reikia spręsti tik įvertinus žmogaus būklę, amžių, aneurizmos formą, dydį, vietą smegenyse, pasireiškiančius simptomus, kitas ligas ir anksčiau atliktas operacijas. Pirmenybę endovaskuliniam gydymui reiktų teikti, kai numatoma didelė chirurginio gydymo rizika, pavyzdžiui, esant užpakalinės cirkuliacijos aneurizmoms (pvz., baziliarinės arterijos viršūnės) arba vyresnio amžiaus pacientams (>60–65 metų), ir aneurizmos anatomija leidžia visiškai uždaryti aneurizmą embolizacijos metodu. Apibendrinant, suaugusiems pacientams, turintiems neplyšusią aneurizmą rekomenduojame endovaskulinį gydymą kaip pirmo pasirinkimo gydymo metodą (taip daroma daugumoje užsienio klinikų visame pasaulyje). Aneurizmai esant užpakalinėje smegenų cirkuliacijoje, šios rekomendacijos yra ypatingai akcentuojamos dėl akivaizdaus skirtumo: chirurginis klipsavimas šioje srityje labai sudėtingas ir susijęs su didelia komplikacijų rizika, tuo tarpu embolizacija techniškai nesiskiria nuo kitų sričių embolizacijų.
Taip pat gydymo būdo parinkimui gali turėti gydymo įstaigos tradicijos ir įgyta patirtis puoselėjant vieną ar kitą gydymo būdą. Įvertinus gydymo rizika parengiamos prognozės ir pasiūloma tinkama, bendrai su pacientu sutarta gydymo taktika.
Jei savo gydymo įstaigoje negavote visos informacijos apie abu galimus gydymo būdus, siūlome kreiptis į mus.
Audrius Širvinskas
Gydytojas intervencinis radiologas, atlikęs daugiau nei 500 smegenų embolizacijos procedūrų
Audrius Širvinskas – gydytojas radiologas, vienas iš labiausiai patyrusių endovaskulinio smegenų aneurizmų gydymo (embolizacijos) ekspertų Lietuvoje.
2004 m. baigė Kauno medicinos universitetą, medicinos fakultetą. Intervencinės radiologijos srityje dirba daugiau nei 17 metų. Stažavosi Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Čekijoje ir Suomijoje, nuolat gilindamas žinias pažangiausiuose Europos medicinos centruose.
Pagrindinė gydytojo profesinė ir mokslinė domėjimosi sritis – intervencinė neuroradiologija ir galvos smegenų kraujagyslių ligos, ypač smegenų aneurizmų diagnostika ir endovaskulinis gydymas. Audrius Širvinskas 2009 m. pirmasis Vilniaus regione pradėjo taikyti endovaskulinį aneurizmų gydymą ir iki šiol yra sukaupęs didžiausią šio gydymo patirtį Vilniaus regione.
Gydytojas nuolat dalyvauja tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose, seminaruose, seka naujausias technologijas ir metodikas endovaskulinio gydymo srityje. Jo teigimu, šiuolaikinė embolizacija yra solidus, moksliškai pagrįstas ir efektyvus būdas mažinti smegenų aneurizmos plyšimo riziką, leidžiantis gydyti aneurizmas minimaliai invazyviai, per kraujagysles.
Be aneurizmų gydymo, A. Širvinskas taip pat aktyviai dirba ūmaus išeminio insulto endovaskulinio gydymo srityje – atlieka perkraujagyslinio trombo pašalinimo procedūras ir dalyvauja kuriant pagalbos planavimo sistemą insulto pacientams Vilniaus regione. Taip pat taiko gimdos miomų embolizaciją, nuolat sekdamas šios srities naujoves.
Gydytojo pacientų atsiliepimus galite perskaityti pincetas.lt svetainėje.
Norite pasikonsultuoti dėl jūsų turimos rizikos?
Jei turite klausimų dėl smegenų aneurizmos ar norite užsiregistruoti konsultacijai, užklausos formoje parašykite mums apie savo situaciją ir rūpimą klausimą.
Susisiekti