Jūsų smegenyse rasta aneurizma ir dabar reikia priimti sprendimą, kokį gydymo būdą – stebėjimą, aneurizmos embolizaciją ar neurochirurginę operaciją – rinktis. Esant tokioje situacijoje svarbiausia išgirsti dviejų skirtingų specialistų nuomones: neurochirurgo ir intervencinio radiologo. Pas pastaruosius nuo šiol bus galima patekti daug paprasčiau.
Jei turite magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą, rodantį, kad jūsų smegenyse gali būti aneurizma, pas intervencinį radiologą nemokamai konsultacijai siuntimą jums gali išrašyti bet kuris gydytojas specialistas (pvz., neurologas, neurochirurgas, kraujagyslių chirurgas ar pan.) ar net šeimos gydytojas. Vizitas bus apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.
„Nors visame pasaulyje dėl smegenų aneurizmų konsultuoja ir gydytojai neurochirurgai, ir intervenciniai radiologai, tačiau Lietuvoje pas pastaruosius iki šiol patekti buvo beveik neįmanoma. Intervenciniai radiologai dirbdavo tik prie operacinės stalo, o siuntimų jų konsultacijoms niekas negalėdavo išrašyti. Siekdami užtikrinti jų konsultacijų prieinamumą smegenų aneurizmas turintiems pacientams kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri ir įgyvendino šį taip reikalingą pokytį,“ – sako „Smegenų aneurizmos fondo“ vadovė Arūnė Simanavičienė.
Dabar turėdami gydytojo siuntimą pacientai pas intervencinius radiologus galės užsiregistruoti tiesiai per e.sveikatos sistemą. Konsultacijos metu gydytojas intervencinis radiologas dar kartą įvertins MRT tyrimo rezultatus ir turimų aneurizmų plyšimo riziką, plačiau papasakos apie aneurizmų endovaskulinę embolizaciją – mažai invazyvią operaciją, kurios metu per šlaunies arteriją kirkšnyje įvedami specialūs kateteriai ir pasiekiama smegenyse esanti aneurizma. Šiais kateteriais įvedamos embolizacinės spiralės, kuriomis yra užpildoma smegenų aneurizma ir taip apsisaugoma nuo tolesnio kraujo patekimo į ją. Per paskutinius 30 metų tokios endovaskulinės embolizacijos procedūros labai išpopuliarėjo ir, pvz., JAV jų atliekama daugiau nei neurochirurginių operacijų.
Pasak A. Simanavičienės, šis pokytis sveikatos apsaugos sistemoje palengvina situaciją ne tik pacientams, bet ir šeimos gydytojams bei specialistams. „Gydytojas iškart gali išrašyti siuntimą pas skirtingus aneurizmos gydymo metodus taikančius specialistus – neurochirurgą ir intervencinį radiologą. Gavus įžvalgų iš jų abiejų ir įvertinus skirtingo gydymo perspektyvas, tikėtina, pacientai greičiau reaguos ir priims informuotus sprendimus, nes dabartinė situacija liudija, kad patys pacientai dažnai delsia pradėti gydymą. Turėdami tik dalį informacijos apie tai, kokie gydymo metodai Lietuvoje prieinami, jie dažnai išsigąsta atvirų chirurginių intervencijų ir turimų aneurizmų negydo iki tol, kol jos plyšta,“ – sako A. Simanavičienė.
Smegenų aneurizmos gydomos dviem būdais – jau minėta endovaskuline embolizacija arba taikant chirurginį klipsavimą. Jo metu smegenų kaukolėje išpjaunama anga ir ant aneurizmos neurochirurgas uždeda klipsą, kuris uždaro kraujo tekėjimą į aneurizmą. Jei aneurizmos plyšimo rizika maža, gali būti nuspręsta ją toliau stebėti ir kol kas nedaryti jokių intervencijų.